2018 metų gruodžio mėnesį pradėtas vykdyti trijų metų trukmės tarptautinis projektas EDUCAS „Space and Educare: Creating child and family friendly learning spaces in ECEC (Early Childhood Education and Care) centres” (liet. “Aplinka ir ugdymas: vaikams ir šeimoms palankių aplinkų kūrimas ikimokyklinėse įstaigose”).

 

Visą projektą  ir jo veiklas Belgijoje koordinuoja Inovacijų ankstyvąjame ugdyme centras VBJK (Belgija), veiklas Italijoje koordinuoja Parmos universitetas, o veiklas Lietuvoje koordinuoja Ugdymo inovacijų centras.  Kiekvienoje šalyje projekto vykdyme dalyvauja po dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Lietuvoje tai: Šiaulių rajono Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras, vadovaujamas direktoriaus Vaido Bacio ir privatus darželis "Vaikystės Sodas", vadovaujamas dr. Austėjos Landsbergienės. Projekto idėjų ir rezultatų sklaidą tarptautiniu mastu vykdo tarptautinė Step by Step asociacija ISSA, kurios nariai yra švietimo kokybe besirūpinančios organizacijos iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių. 

Projekto idėja buvo inspiruota 2014 metais bendru ES valstybių sutarimu priimtais Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo kokybės kriterijais (European Quality Framework), kuriuose, remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, akcentuojama, kad norint pasiekti visuomenės pažangos, svarbu, kad  būtų teikiamos kokybiškos ankstyvojo ugdymo paslaugos, nes pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs formuojantis žmogaus viso gyvenimo įpročius, elgesio modelius ir kt. 

 

Projekto EDUCAS tikslas – ikimokyklinėse įstaigose sukurti ugdymosi aplinkas, kurios skatintų visuminį vaikų ugdymąsi, atsižvelgiant į skirtingus kiekvieno vaiko ir jo šeimos poreikius.

2018 metų gruodžio mėnesį įvyko pirmasis projekto partnerių susitikimas Ghente (Belgija), kurio metu buvo aptartos numatomos projekto veiklos ir rezultatai.

 

2019 metų sausio – vasario mėnesiais kiekvienoje šalyje buvo atlikta rašytinių šaltinių (tyrimų, knygų, įstatyminių aktų, strapsnių ir t.t.) analizė tikslu išsiaiškinti kaip šalyje formuojasi požiūris į ikimokyklinėse įstaigose kuriamas aplinkas ir kokią įtaką aplinka, jos emociniai ir fiziniai aspektai, daro vaikų gerai savijautai ir sėkmei ugdymosi procese. Atlikta analizė daugiau nei 200 rašytinių šaltinių iš viso pasaulio, tame tarpe 25 iš Lietuvos,  24 iš Belgijos ir 26 iš Italijos. Parmos universiteto mokslininkai taip pat išanalizavo ir visą eilę šaltinių, kurie buvo išversti į anglų kalbą, iš viso pasaulio:

Pagrindinės rašytinių šaltinių analizės išvados:

Projektuojant ir įrengiant ikimokyklinių įstaigų aplinkas, turi būti atsižvelgta į visų suinteresuotų pusių nuomones: architektų, dizainerių, pedagogų, tėvų ir vaikų.

Aplinka turi būti saugi, užtikrinti vaikams galimybę rinktis jų amžiaus tarpsniui tinkamas skirtingas priemones, veiklas ir suteikianti galimybę vaikams veikti individualiai, grupelėje su keliais vaikais ar su visa vaikų grupe. Rekomenduojama aplinką suskirstyti į veiklos centrus, įrengti patogius ramybės kampelius, kuriuose vaikas gali pailsėti ir nusiraminti.

Aplinka turi būti orientuota į vaiką, įrengta, atsižvelgiant į skirtingus vaikų poreikius, skatinanti aktyviai veikti ir konstruoti naujas žinias, sąveikaujant su pedagogais, kitais vaikais ir ugdymosi priemonėmis.

Svarbu, kad pedagogai, įrenginėjantys ugdymosi aplinkas vaikams, nuolat reflektuotų savo patirtį, pastebėtų kokie aplinkos aspektai, kokios priemonės ar veiklos skatina vaikų ugdymąsi, o kokios nesukelia vaikų susidomėjimo ir turi būti pakeistos.

Veikla lauke turi būti organizuojama panašiai kaip ir grupėje: aplinka suskirstyta į veiklos centrus, kuriuose vaikai galėtų rasti didelę atviro tipo priemonių įvairovę, daug gamtinės medžiagos.

Ugdytojai turėtų suprasti, kad kiekviena veikla yra susijusi su vaikų ugdymu, t.y. sąveikaudami su vaikais, kai jie valgo, ruošiasi miegoti ar eina į tualetą ugdytojai turi galimybę suteikti vaikams naujų žinių ir tobulinti jų įgūdžius. 

Bendradarbiavimas su tėvais yra būtina sėkmingo vaikų ugdymosi sąlyga, todėl ugdymo įstaigos turi sudaryti galimybę tėvams bendradarbiauti tarpusavyje ir su pedagogais, t.y. aplinkoje turi būti vietos individualiems pokalbiams ir didesnių tėvų grupių susitikimams.

2019 metų kovo – balandžio mėnesiais kiekvienoje šalyje vyko po dvi grupines pedagogų ir tėvų apklausas focus grupių metodu. Stengtasi išsiaiškinti kaip skirtingus aplinkos aspektus vertina pedagogai ir kaip tėvai. 

Lietuvoje apie aplinkas diskutavo po šešis pedagogus ir po šešis tėvų atstovus iš Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcinio centro ir privataus darželio "Vaikystės Sodas". 

Apibendrinus diskusijų rezultatus Lietuvoje, galima padaryti sekančias išvadas:

Akivaizdu, kad situacija skirtingose įstaigose ir net skirtingose tos pačios įstaigos grupėse yra skirtinga. Kai kuriais klausimais pedagogų ir tėvų nuomonės sutapo, o kai kuriais išsiskyrė.

Sutarta, kad labai svarbu, kad fizinė ugdymo įstaigos aplinka būtų saugi, bet dar svarbiau, kad aplinka užtikrintų vaikų gerą savijautą ir emocinį jų saugumą. Svarbu, kad kiekvienoje grupėje būtų jauki, patogi vieta, kurioje vaikas galėtų pabūti vienas, pailsėti.  Aplinkoje turėtų būti užtikrintas vaikų gyvenimo ugdymo įstaigoje ir namuose tęstinumas: vaikai galėtų iš namų atsinešti mėgstamus žaislus, kurie padeda jiems užmigti ar nusiraminti, grupėje turėtų būti matomos vaikų šeimų nuotraukos, tėvai turėtų būti informuojami apie grupėje vykstančias veiklas ir aktyviai juose dalyvauti, tėvai namuose turėtų tęsti grupėje pradėtų įgūdžių formavimą, remdamiesi pedagogų patarimais ir t.t.

Diskusijos parodė, kad yra tam tikrų tėvų ir pedagogų nuomonių nesutapimų, kalbant apie pedagogų ir vaikų sąveiką valgymo metu. Tėvai norėtų, kad pedagogai valgytų kartu su vaikais, kalbėtųsi, sovo elgesiu prie stalo modeliuotų tinkamą elgesį. Tuo tarpu dauguma pedagogų pasisako už tai, kad valgant būtų tylima. Nesutapo nuomonės ir kalbant apie vaikų savarankiškumo ugdymą. Tėvų nuomone, vaikai galėtų daugiau prisiimti atsakomybių dalinat maistą, tvarkant aplinką pavalgius ir t.t. Tuo tarpu kai kurie pedagogai išsako abejonių ar vaikai sugebės savarankiškai atlikti tokius darbus, ar neužsitęs valgymui skirtas laikas.

Nuomonės išsiskyrė ir kalbant apie veiklas lauke. Dauguma tėvų norėtų, kad vaikai daugiau laiko proleistų lauke, kad ta veikla būtų geriau organizuojama, vaikai galėtų prasmingai veikti natūralioje aplinkoje, panašiai kaip ir grupėje, o ne tik bėgiotų ir žaistų judrius žaidimus.

Tėvai pasigenda grupės aplinkoje gamtinės medžiagos, atviro tipo priemonių, kurios skatina vaikų kūrybiškumą. Tuo pat metu tėvai mano, kad grupės aplinkoje per daug plastmasės, didžiulių daiktų, kurie užima per daug grupės erdvės. Dar tėvai norėtų, kad rečiau būtų naudojami trafaretai, visiems vaikams vienodi darbeliai, o labiau skatinamas kūrybiškumas.

Paaiškėjo, kad egzistuoja tam tikras nesusikalbėjimas tarp pedagogų ir tėvų kalbant apie tėvų galimybę dalyvauti ugdymosi procese ir galimybę įtakoti sprendimus, susijusius su grupės aplinkos kurimu. Tėvai jaučiasi negaunantys visos informacijos apie darželyje vykdomas programas, projektus, dažnai nedrįsta siūlyti savo pagalbą pedagogams, nežinodami kaip jų pasiūlymai bus sutikti. 

Akivaizdu, kad pedagogai turėtų inicijuoti bendradarbiavimą su tėvais, aiškiai išsakyti kokios pagalbos jie tikisi iš tėvų, pasiūlyti įvairių bendradarbiavimo formų, dalintis su tėvais informacija apie grupėje vykdomus projektus, vaikų ugdymui(si) naudojamus metodus, įsiklausyti į tėvų ir vaikų nuomonę, kuriant grupės aplinką, perkant priemones. 

Diskusijų metu paaiškėjo, kad tiek tėvai, tiek ir pedagogai stokoja galimybės reflektuoti tarpusavyje įvairius praktinius ugdymo proceso aspektus, išsakyti savo nuomones ir kartu priimti geriausius su vaikų ugdymusi susijusius sprendimus. Tokiai refleksijai reikėtų ne tik dalyvių noro, bet ir tam skirtos erdvės ir reikiamų laiko sąnaudų. O tai jau galėtų padėti realizuoti ugdymo įstaigos administracija. 

2019 metų birželio mėnesį vyko mokomasis projekto partnerių vizitas į Italiją, kurio metu buvo pristatyta trijų projekte dalyvaujančių valstyvių kalbomis ir anglų kalba rašytinių šaltinių analizės rezultatai ir šalyse vykdytų focus grupių rezultatai. Vienuolika projekto dalyvių iš Lietuvos turėjo galimybę lankytis keturiose ikimokyklinėse įstaigose Parmoje ir Turine, susipažinti su italų pedagogų vaikams ir šeimos kuriamomis aplinkomis, diskutuoti įvairiais rūpimais klausimais tiek su kolegomis iš Italijos ir Belgijos, tiek ir Lietuvos atstovams tarpusavyje.

VšĮ UGDYMO INOVACIJŲ CENTRAS       DIDŽIOJI 5-305 LT01128 VILNIUS  LIETUVA      TEL. +370 5 2121355